Nepriklausoma lektorė pas mane atėjo per rekomendaciją. Ji buvo visiškai užimta. Naujų studentų teko atsisakyti. Darbo krūvis augo greičiau nei galimybės jį suvaldyti. Paklausa tam, ką ji mokė, buvo akivaizdi. Problema buvo ta, kad visas verslas rėmėsi vienu žmogumi.

Visos jos žinios buvo įkalintos jos kalendoriuje. Kiekvienas naujas studentas reiškė daugiau laiko. Daugiau susitikimų. Daugiau darbo. Jei norėjai augti, reikėjo dirbti dar daugiau. Tai nėra verslas, kuris gali plėstis ir augti.

Tema buvo sudėtinga ir reikalaujanti nuoseklumo. Daugelis studentų buvo vyresnio amžiaus, mažiau pratę prie technologijų ir ieškojo aiškumo, o ne įspūdingų funkcijų. Todėl visas produktas buvo kuriamas galvojant apie paprastumą. Aiški pažanga. Logiški žingsniai. Jokio perteklinio sudėtingumo. Mokymasis ir taip buvo pakankamai sunkus – platforma neturėjo jo dar labiau apsunkinti.

Sukurta visa vartotojo patirtis nuo pagrindų. Turinys buvo suskirstytas į nuoseklius etapus, kuriuose kiekviena tema remiasi ankstesne. Studentai visada žinojo, kur jie yra ir koks bus kitas žingsnis. Tikslas buvo ne tiesiog pateikti informaciją, o padėti žmonėms judėti pirmyn nepasimetus. Svarbi produkto dalis buvo ir komunikacija. Tikslas buvo leisti studentams užduoti klausimus bet kuriame kurso etape bei perduoti kontekstą – kurioje vietoje studentas yra, ką jis tuo metu mato ir su kuo susiduria. Tai leido lektorei greitai suprasti situaciją ir suteikti pagalbą ten, kur jos reikėjo.

Tačiau technologinė dalis buvo tik pusė darbo. Taip pat reikėjo sukurti modelį, kuris galėtų išsilaikyti ir augti. Dirbta su kainodara, mokamų planų struktūra, prieigos modeliais ir eksperimentavimo galimybėmis. Tikslas buvo ne tiesiog paleisti platformą. Tikslas buvo sukurti produktą, kuris galėtų augti daugelį metų.

Šiandien platforma veikia. Studentų skaičius auga. Lektorė gali pasiekti daugiau žmonių nei bet kada anksčiau, nepridėdama daugiau valandų į savo kalendorių.